Visų pirma suformuluokite realų klausimą, į kurį norite rasti atsakymą.
Pavyzdžiui: ar verta vasarą dirbti ledų pardavėja? Ar pereiti mokytis į kitą mokyklą, kurioje
sustiprintas muzikinis lavinimas (su kuriuo siejate savo ateitį)? Ar, baigus profesinę
mokyklą, eiti dirbti pagal įgytą specialybę, ar siekti aukštojo išsilavinimo? Ar važiuoti
pusei metų į kitą šalį pagal moksleivių / studentų mainų programą? Ar imti paskolą
studijoms? Ar mokytis kinų kalbos?
Suformulavę klausimą, surašykite kuo daugiau argumentų "už" ir "prieš",
susijusių su numanomomis sprendimo pasekmėmis (žr. lentelę). Argumentus "už" ir
"prieš" reikia labai gerai apgalvoti. Būtų puiku, jei paklaustumėte kitų Jums svarbių žmonių
nuomonės ir įrašytumėte tuos jų argumentus, kuriems pritariate.
Tuomet pabandykite įvertinti kiekvieno argumento svarbumą, remdamiesi
dešimties balų sistema (1 – beveik nesvarbu, 2 – šiek tiek svarbu, 3 – svarbu, 4 – labai
svarbu, 5 – ypač svarbu). Pavyzdys pateikiamas lentelėje.
Alternatyvų vertinimo pagal kriterijus technika
Kita racionaliais samprotavimais grįsta sprendimo technika yra vertinti
alternatyvas pagal kriterijus. Aiškiai įvardijus, ką reikia nuspręsti (pavyzdžiui: kokią
profesiją pasirinkti, kokią darbo vietą rinktis, kur studijuoti?), būtina tiksliai išsiaiškinti,
kokie yra svarbiausi sprendimo kriterijai. Kitaip sakant, sudaryti sąrašą reikalavimų,
kuriuos pasirinkimas turi atitikti. Tai gali būti Jūsų vertybės, interesai, gebėjimai, kurie turi
būti atskleisti (realizuoti) priėmus sprendimą. Prie kriterijų reikia priskirti ir išorines
galimybes, perspektyvas, atsiveriančias pasirinkus vieną iš alternatyvų. Kriterijai – tarsi
rėtis, pro kurį išbyra tik tinkamos, visapusiškai Jūsų poreikius tenkinančios, alternatyvos
(žr. pav.):