Mokymai “Metodinės priemonės „Profesijų labirintas“ taikymo galimybės ugdymo karjerai veikloje”.
 

Šiuolaikinės karjeros valdymas prasideda mokykloje

 

 

Programos Šiuolaikinės karjeros valdymas prasideda mokykloje paskirtis – plėtoti bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų, švietimo pagalbos specialistų kompetencijas, reikalingas teikti ugdymo karjerai paslaugas mokyklose.

 

Šiandien laikomasi nuomonės, jog asmens įsitvirtinimas darbo rinkoje, jo karjeros sėkmė didele dalimi priklauso nuo paties asmens gebėjimo valdyti savo karjerą, turimų tam reikalingų kompetencijų. Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos apraše (ŠMM, SADM, Žin., 2012, Nr. 82-4284) akcentuojama pagalba asmenims įgyjant karjeros kompetencijas, reikalingas sąmoningai pasirenkant švietimo ir užimtumo galimybes, aktyviai kuriant savo karjerą. Pagrindinės švietimo įstaigos, teikiančios profesinio orientavimo paslaugas yra bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos, kurios organizuoja ir užtikrina mokinių ugdymą karjerai, profesinį informavimą ir profesinį konsultavimą. Kokybiškas karjeros konsultavimas ir informavimas skatina mokinių pasitikėjimą savimi, sėkmingą karjeros planavimo eigą. Ugdymo karjerai programa (ŠMM, 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72) apibrėžia karjeros kompetencijas kaip bendrosios asmeninės kompetencijos dalį, glaudžiai susijusią su kitomis bendrosiomis ir dalykinėmis kompetencijomis, ir kurios įgyvendinimas grindžiamas mokyklos bendruomenės sutelktiniu darbu: bendradarbiavimu tarp asmenų, teikiančių ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas (karjeros specialistų), kitų švietimo pagalbos specialistų, visų mokytojų, bendromis mokyklos ir šeimos, mokyklos ir įvairių karjeros paslaugas teikiančių institucijų pastangomis. Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos apraše (ŠMM, 2012 m. liepos 4 d. Nr. V-1090/A1-314) mokykloms nustatytas įpareigojimas sudaryti sąlygas visiems mokiniams įgyti karjeros kompetencijų. Remiantis valstybinio audito apie mokinių profesinio orientavimo organizavimą ir vykdymą ataskaita (2014 m. lapkričio 27d. Nr.VA-P-50-1-16), mokyklose išlieka profesinio orientavimo tęstinumo užtikrinimo skirtumai: vienose mokyklose steigiami atskiri karjeros specialistų etatai, kitose ši funkcija darbuotojams lieka kaip papildoma. Todėl svarbu, kad daugiau mokyklos pedagogų įsitrauktų į ugdymo karjerai veiklas, turėtų žinių apie karjeros valdymą, įgūdžių ugdyti karjeros kompetencijas bei pozityvias nuostatas karjeros ugdymo veikloms, pagalbai mokiniams kuriant ir įgyvendinant asmenines vizijas.

 

Mokymų metu pedagogai įgys žinių apie šiuolaikinę karjeros ir jos valdymo sampratą, pagrindines karjeros teorijas, jų praktinį pritaikymą mokinių karjeros kompetencijoms ugdyti. Taip pat įgys žinių ir įgūdžių, padėsiančių vesti mokiniams ugdymo karjerai užsiėmimus,  konsultuoti juos nesudėtingais asmeninės karjeros valdymo klausimais. Mokytojo įžvalgos apie mokinio gebėjimus ir interesus gali būti nemenka pagalba mokiniui ir jo  tėvams (globėjams) priimant karjeros sprendimus. Tačiau konsultuojant mokinius nepakanka vien gerų norų ir entuziazmo. Būtina įgyti praktinių žinių, paremtų teorija, kritine analize bei refleksija. Programos dalyviai susipažins su  individualaus ir grupinio konsultavimo ypatumais, technikomis, mokysis modeliuoti ir planuoti individualias ir grupines konsultacijas, sėkmingai valdyti pokalbio eigą konsultavimo metu, užmegzti ir išlaikyti draugišką bendravimo ryšį su jaunu žmogumi. Susipažins su konsultavimo etika, išbandys įvairius konsultavimo metodus ir priemones, išmoks juos naudoti išsiaiškinant konsultuojamojo poreikius, juos aktualizuojant, ugdant jo pasitikėjimą savimi, motyvaciją, savarankiškumą ir atsakomybę planuojant savo karjerą. Praktinių užduočių metu dalyviai galės tobulinti konsultavimo įgūdžius ir technikas, konstruktyviai teikti grįžtamąjį ryšį.

 

Programa skirta bendrojo ugdymo mokyklų pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, teikiantiems karjeros ugdymo paslaugas pagrindinio ugdymo programos pirmosios ir antrosios bei vidurinio ugdymo programos mokiniams.

 

Darbo formos: paskaita, diskusija, „mokymasis dalyvaujant“, atvejų analizė, praktinis darbas, refleksija.

 

Programos apimtis: 8 akad. valandos (3 akad. val. teorijos, 5 akad. val. praktinės veiklos).